Pasirenkamųjų dalykų-modulių anotacijos

Lietuvių kalbos ir literatūros modulis „Teksto struktūra, kūrimas ir rašymas“

III klasės mokiniams skirtas modulis, kurio paskirtis – įtvirtinti rašybos ir skyrybos žinias, mokyti rašyti rašinį, atsižvelgiant į rašinio struktūros, konteksto, sąsajos su skaitytu kūriniu reikalavimais bei atitinkantį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino nuostatas. Taip pat mokyti analizuoti grožinį ir negrožinį tekstą teksto struktūros ir turinio atžvilgiu.

Mokytojas Vincas Žąsytis

Lietuvių kalbos ir literatūros modulis „Teksto kūrimas“

Modulis „Teksto kūrimas“, skirtas IV klasės  mokiniams, orientuojamas į praktinę veiklą – gebėjimų plėtojimą, temų, autorių, kūrinių sąsajų, problemų išryškinimą. Modulyje yra numatyta pamokų lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rašinio reikalavimų bei vertinimo  aptarimui, literatūrinio ir samprotavimo rašinio skirtumų išryškinimui, rašinio struktūros kartojimui. Nagrinėjami kūriniai iš privalomųjų kūrinių sąrašo, skaitomi ir interpretuojami pasirinkti tekstai, sisteminamos lietuvių kalbos ir literatūros žinios, analizuojami ir lyginami rašinių pavyzdžiai, gilinami tekstų kūrimo įgūdžiai, mokiniams praversiantys laikant lietuvių kalbos ir literatūros įskaitą bei brandos egzaminą.

Mokytoja Dalia Bikelytė

Anglų kalbos modulis „Kalbėjimo ir klausymo gebėjimų tobulinimas“

Anglų kalbos modulis skirtas IV klasės mokinių kalbėjimo ir klausymo įgūdžių tobulinimui ir pasiruošimui anglų kalbos brandos egzamino kalbėjimo ir klausymo dalims. Modulis orientuotas į B₂ lygį,  tikslas – sudaryti prielaidas mokiniams ugdytis užsienio kalbos dalyko ir bendrąsias kompetencijas, būtinas jų visaverčiam gyvenimui, sėkmingam mokymuisi bei ruošimuisi būsimai visuomeninei ir profesinei veiklai, suteikti galimybę savarankiškai vartoti kalbą daugiakalbėje aplinkoje. Baigę modulio programą mokiniai gebės: drąsiai ir laisvai pateikti informaciją, diskutuoti, reikšti nuomonę, argumentuoti, taisyklingai tarti ir intonuoti, suprasti sakytinę kalbą, atliekant įvairias atviro ir uždaro tipo klausymo užduotis, orientuotas į užsienio kalbos (anglų) brandos egzamino programos turinį.

Mokytoja Virginija Gečienė

Matematikos modulis „Reiškiniai ir funkcijos“

Matematikos modulis skirtas III gimnazijos klasės mokiniams, kurie pasirinko mokytis matematiką išplėstiniu kursu ir ruošiasi laikyti matematikos valstybinį brandos egzaminą. Moduliui skiriama viena savaitinė pamoka, iš viso 36 pamokos per mokslo metus. Tikslai – sudominti mokinius matematika ir padėti kiekvienam iš jų tobulinti savo individualius matematinius gabumus bei siekius. Formuoti uždavinių su pasirenkamaisiais atsakymais sprendimo įgūdžius. Siekti, kad mokiniai įgytų tuos mąstymo ir veikimo elementus, kurie yra būtini siekiant mokinių matematinio raštingumo, loginio bei kūrybinio ir kritinio mąstymo. Uždaviniai: padėti mokiniams išmokti naudotis matematiniu žodynu ir simboliais, aprašyti matematines procedūras, mokyti turimas žinias pritaikyti atliekant matematinius tyrimus, sugebėti sudaryti realių praktinių situacijų matematinius modelius, mokyti rasti situacijų racionalius sprendimus, formuoti teigiamas nuostatas į matematiką ir į mokymąsi apskritai, siekti ugdyti smalsumą, darbštumą, aktyvumą ir savarankiškumą.

Mokytojas Algirdas Oželis

Matematikos modulis „Matematinių žinių intensyvus kartojimas“

Matematikos modulis skirtas IV klasės mokiniams, kurie pasirinko mokytis matematiką išplėstiniu kursu. Moduliui skiriama viena savaitinė pamoka, iš viso 33 pamokos per mokslo metus. Tikslai: užsiėmimų metu formuojami uždavinių su pasirenkamaisiais atsakymais sprendimo įgūdžiai; siekiama, kad mokiniai įgytų tuos mąstymo ir veikimo elementus, kurie yra būtini siekiant moksleivių matematinio raštingumo, loginio bei kūrybinio ir kritinio mąstymo; padėti pasirengti valstybiniam brandos egzaminui. Uždaviniai: padėti mokiniams išmokti aprašyti matematines procedūras; išmokyti atlikti standartines operacijas; mokyti atlikti matematinius tyrimus, sugebėti sudaryti realių praktinių situacijų matematinius modelius; mokyti matematiškai tirti problemas ir situacijas; rasti racionalius sprendimus; formuoti teigiamas nuostatas į matematiką ir į mokymąsi apskritai; siekti ugdyti smalsumą, darbštumą, aktyvumą ir savarankiškumą.

Mokytojas Algirdas Oželis

Istorijos modulis III-IV klasei „Istorijos šaltinių ir žemėlapių nagrinėjimas“

Modulio programa skirta III-IV klasės mokiniams, kurie pasirinko mokytis  istoriją išplėstiniu kursu ir orientuojama į praktinę veiklą – darbą su istorijos šaltiniais. Nagrinėjami istorijos šaltiniai ir žemėlapiai iš III-IV klasės Bendrosios programos ir istorijos brandos egzamino temų sąrašo, mokiniams praversiantys gilinant kurso žinias ir laikant istorijos brandos egzaminą.

Mokytoja Daiva Juškienė

Pasirenkamasis dalykas Informacinės technologijos, bendrasis kursas

Informacinių technologijų bendrasis kursas apima tekstinių dokumentų maketavimo, skaitinės informacijos apdorojimo skaičiuokle, pateikčių rengimo ir saugaus ir teisėto informacijos ir interneto naudojimo veiklos sritis. Informacinių technologijų bendrojo kurso kryptis praktinė: supratimas grindžiamas konkrečiu darbu, atliekamu naudojantis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis. Mokydamasis pagal bendrojo kurso programą kiekvienas mokinys galės toliau plėtoti savo darbo kompiuteriu ir informacinių technologijų pagrindus, geriau perpras, kaip taikyti informacines technologijas praktiškai, išplės savo žodyną informatikos ir informacinių ir komunikacinių technologijų sąvokomis. Mokiniai įgys ne tik  informacinių technologijų pamokoms būtinų žinių ir įgūdžių, bet ir gebėjimų taikyti šias žinias ir įgūdžius mokantis kitų dalykų ar sprendžiant įvairias problemas. Baigdamas mokyklą mokinys galės laikyti informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą.

Mokytojas Vidas Jaunius

Pasirenkamasis dalykas Informacinės technologijos, išplėstinis kursas

(bendrasis kursas su pasirenkamuoju programavimo moduliu)

Išplėstinį informacinių technologijų kursą sudaro bendrojo kurso programą apimančias veiklos sritys: Tekstinių dokumentų maketavimas; Skaitinės informacijos apdorojimo skaičiuokle; Pateikčių rengimas; Saugus ir teisėtas informacijos ir interneto naudojimas ir programavimo modulis, kuriame mokomasi kurti programas uždaviniams spręsti: parinkti, pritaikyti, sudaryti uždavinių algoritmus, užrašyti juos  programavimo kalba, atlikti kompiuteriu, testuoti, apipavidalinti rezultatus. Programų kūrimui naudojama Pascal programavimo terpė. Daugiau besidomintys gali greta  mokytis kurti programas naudodami C++ programavimo aplinką. Baigdamas gimnaziją mokinys galės laikyti informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą, kurio 50 % taškų sudaro užduotys iš bendrojo kurso ir 50 % – iš programavimo.

Mokytojas Vidas Jaunius

Pasirenkamasis dalykas Ekologija

Programa skiriama III – IV klasių mokiniams, kurie pasirinko bendrąjį ir išplėstinį biologijos kursą. Bus nagrinėjamos Brandos egzaminų programoje numatytos ekologijos ir evoliucijos temos. Į programą yra integruoti ir metodologiniai klausimai: kam reikalingi konceptualieji ir matematiniai modeliai, kaip kuriamos biologinės teorijos, kokius tyrimus atlieka Lietuvos ekologai ir evoliucionistai. Yra pateikiama papildomos medžiagos, kuri padės geriau suvokti vieną ar kitą temoje aprašomą procesą ar reiškinį. Temos ir užduotys parengtos atsižvelgiant į biologijos egzamino struktūrą, jos padės pasirengti kontroliniams darbams ir valstybiniam biologijos egzaminui. Mokiniai sugebės geriau suprasti svarbiausius ekologijos dėsningumus, šio mokslo raidą. Programos turinį sudaro temos: Aplinkos veiksniai , Aplinkos stebėsena, Oro ir žemės tarša, Freonai, Ozono sluoksnio retėjimas.

Mokytoja Valerija Eidikienė

Pasirenkamasis dalykas Fizika, bendrasis ir išplėstinis kursas

Tiek bendrojo, tiek išplėstinio kurso programą sudaro 7 veiklos sritys:

1. Metodologiniai fizikos klausimai.
2. Judėjimas ir jėgos.
3. Makrosistemų fizika.
4. Elektra ir magnetizmas.
5. Svyravimai ir bangos.
6. Modernioji fizika.
7. Šiuolaikinės astronomijos pagrindai.

Bendrasis kursas, apimantis fizikos pagrindus, suteikia tik minimalų fizikinį išprusimą, būtiną baigiančiajam vidurinę mokyklą, padeda suvokti pagrindinę klasikinės ir moderniosios fizikos problematiką, istorinę šio mokslo raidą ir jo reikšmę žmogui. Šiame kurse nenumatyta nuodugniau analizuoti sudėtingų fizikos klausimų, spręsti sudėtingų uždavinių ir atlikti tyrimų, reikalaujančių išsamesnių matematikos žinių bei gebėjimų. Šis kursas galėtų sudominti mokinius, kurie domisi praktiniais fizikos mokslo pritaikymais. Bendrajam kursui skiriama 140 valandų. Išplėstinio fizikos kurso programa suteikia mokiniams galimybę pasirengti fizinių, tarpdalykinių mokslų (biomedicinos, fizikinės chemijos, bioinformatikos ir kt.), technologijų studijoms aukštojoje mokykloje. Šiame kurse numatyta nuodugniau analizuoti sudėtingesnius fizikos klausimus, atlikti tyrimus ir spręsti uždavinius, kurie reikalauja daugiau matematikos žinių ir gebėjimų. Šis kursas galėtų sudominti mokinius ateityje numatančius sieti savo gyvenimą ir karjerą su fizika ar kitais fiziniais, technologijos ir biomedicinos mokslais. Šį kursą rekomenduojama rinktis pagrindiniu ar aukštesniu pasiekimų lygiu pagrindinę mokyklą baigusiems mokiniams. Išplėstiniam kursui skiriama 244 valandos. Baigdamas gimnaziją mokinys gali laikyti valstybinį fizikos egzaminą, kurio užduotis rengiama įtraukiant bendrajame ir išplėstiniame kursuose apibrėžtus pasiekimus.

Mokytojas Vidas Jaunius

Pasirenkamasis meninio ugdymo dalykas Dailė, bendrasis ir išplėstinis kursas

Kursas skirtas norintiems gilinti dailės žinias, ugdyti estetinę nuovoką ir dailės raiškos gebėjimus,  naudotis įvairiomis šiuolaikinėmis ir tradicinėmis dailės medžiagomis bei technikomis. Mokytis eksperimentuoti, improvizuoti, kurti aplink save grožį. Mokiniai kurs darbus įvairiems konkursams, dalyvaus įvairiuose projektuose. Išplėstinio kurso pagrindas – bendrasis kursas. Išplėstiniame kurse keliami aukštesni reikalavimai raiškos užduotims, jų atlikimui skiriama papildoma raiškos valanda. Siūlomos sudėtingesnės kūrybinės užduotys. Didesnis dėmesys skiriamas individualiai dailės raiškai, gilinamasi į profesionalių vaizduojamosios dailės technikų pažinimą ir taikymą.

 Mokytoja Rita Šleinytė

Pasirenkamojo Technologijų dalyko kryptis „Tekstilė ir apranga“, bendrasis ir išplėstinis kursas

Mokiniai pasirinkę technologijų krypties modulį gali mokytis pagal bendrojo ar išplėstinio kurso programą. Technologijų programos bendrasis kursas padės ugdytis išprususio vartotojo savybes, tobulinti praktinius pasirinktos srities gebėjimus, susipažinti su įvairiais amatais: vilnos vėlimu, piešimu ant šilko, kilimų, suvenyrų gamyba. Teorinių ir praktinių pamokų metu įgys papildomų žinių ir gebėjimų, kurie turės praktinės naudos renkantis profesiją, dirbant ar kuriant savo verslą ar pajusti malonumą kurti laisvalaikio metu. Išplėstinis technologijų kursas savo turiniu yra platesnis už bendrąjį kursą, orientuotas į nuodugnesnes tam tikros srities studijas, mokiniai renkasi ir atlieka projektinį – praktinį darbą ir jo aprašą.

Mokytoja Rita Šleinytė

Pasirenkamasis meninio ugdymo dalykas Muzika, bendrasis ir išplėstinis kursas

Tikslas – suteikti kiekvienam mokiniui kultūrinio sąmoningumo ir muzikinės kompetencijos pagrindus, ugdyti emocingą ir kūrybingą asmenybę, norinčią ir gebančią įvairiomis formomis dalyvauti muzikiniame gyvenime, muzika praturtinti savo asmeninį gyvenimą. Įgyvendinant muzikinio ugdymo tikslą mokiniai: ugdosi pagarbą muzikai, plėtoja muzikinę estetinę patirtį muzikuodami ir gilindamiesi į muzikinės kultūros palikimą; įvairia muzikine veikla atskleidžia ir plėtoja savo muzikinius-kultūrinius interesus ir vertybines nuostatas;  ugdosi atlikimo ir kūrybinius gebėjimus naudodamiesi įvairiomis raiškos priemonėmis ir kūrybos technologijomis; turtina muzikinį žodyną ir raštingumo patirtį; ugdosi kritinę nuovoką, stiliaus pojūtį, socialinio kultūrinio muzikos konteksto supratimą; siekia dalytis savo muzikine patirtimi su kitais, nori ir geba pristatyti savo šalies muzikinę kultūrą.

Muzikos bendroji programa sudaro galimybę III ir IV klasių mokiniams mokytis muzikos bendruoju ir išplėstiniu kursu. Šie kursai skiriasi savo paskirtimi ir sudėtingumu. Bendrasis kursas skirtas tam, kad jį pasirinkę mokiniai įgytų brandą atitinkantį muzikinės kompetencijos lygį, būtiną muzikinį raštingumą ir taptų sąmoningais muzikinės kultūros dalyviais. Išplėstinis kursas skirtas išsamesniam ir gilesniam kurio nors muzikos turinio aspektui pažinti, atsižvelgiant į mokinių interesus, gimnazijos tradicijas ir mokytojo darbo stiliaus ypatumus. Išplėstinį kursą pasirinkę mokiniai aktyviai dalyvauja kultūriniuose renginiuose ir pasirengia tapti muzikinės kultūros puoselėtojais ir kūrėjais.

Mokytoja Lina Vingienė

Pasirenkamasis meninio ugdymo dalykas Šokis, bendrasis ir išplėstinis kursas

Šokio mokomojo dalyko tikslas – ugdyti mokinių šokio ir bendrąsias kompetencijas, suteikiančias galimybę tapti kūrybiška, aktyvia, estetinei patirčiai atvira, prasmingai savo psichofizines galias, meninius ir kultūrinius poreikius tenkinti gebančia asmenybe. Šokio pamokoje vadovaujamasi nuostata, kad mokiniai susipažintų ir mokytųsi įvairių šokio žanrų ir stilių šokių. Mokiniai mokysis išlaikyti taisyklingą laikyseną, įvardinti atliekamus šokio elementus. Pavieniui, poroje ir grupėje atlikti įvairių stilių šokių žingsnius, jų derinius ir šokti šokius. Bus siekiama, kad įgytų ir plėtotų šokio kūrybos patyrimą, ugdytų gebėjimus, reikalingus savarankiškai kurti, ir iš išmoktų šokio judesių bei žingsnių, gebėtų laisvai komponuoti šokių junginius bei šokdami justų malonumą. Mokiniai mokysis: lietuvių liaudies folklorinių ir sceninių šokio žingsnių, junginių ir šokių; klasikinių šokių (lėto valso, Vienos valso, fokstroto, kvikstepo) šokio žingsnių, junginių bei šokių; Lotynų Amerikos šokių (ča ča ča, rumbos, sambos, bachatos, džaivo ir tango) žingsnių, junginių, šokių. Siekiant, kad mokiniai būtų suinteresuoti šokio pamokoje vykstančiu procesu, bus skatinama išmoktus šokius parodyti įvairiuose gimnazijos, vietos bendruomenės ir kituose renginiuose arba projektuose bei šventėse. Bendrajam (B) kursui skiriama 2 savaitines pamokos, išplėstiniam (A) kursui – 3 savaitinės pamokos.

Mokytoja Dinara Jogminienė

Pasirenkamasis dalykas Ugdymas karjerai

III – IV klasių mokiniams skiriama programa, kuri padės geriau apsispręsti ir suprasti kaip pasirinkti profesiją, išnaudoti savo galimybes ir gebėjimus pasirinktame darbe. Save pažinti padės įvairūs testai bei praktinės užduotys, tai padarys dalyką įdomų. Nusiteikimas mokytis yra viena iš svarbiausių kompetencijų šiuolaikinėje darbo rinkoje, kurioje viskas nuolat kinta. Sėkmingai karjerai mokymasis yra ne tik priemonė siekti užsibrėžtų tikslų, bet ir pelninga investicija į save. Sužinos apie įvairias profesijas, susipažins su universitetais, kolegijomis, jų reikalavimais stojant į įvairias profesijas. Pagal pasirinktus egzaminus apsispręs dėl norimų specialybių ir t.t.

Karjeros koordinatorė Valerija Eidikienė

Pasirenkamojo Technologijų dalyko kryptis „Statyba ir medžio apdirbimas“, bendrasis ir išplėstinis kursas

Bendrasis ir išplėstinis  „Statyba ir medžio apdirbimas“ kursas rekomenduojamas III-IV kl. mokiniams kaip pasirenkamasis dalykas. Bendrajam kursui per savaitę skiriamos dvi pamokos, o išplėstiniam kursui – 3 pamokos.

Tikslai: supažindinant su medinių dirbinių gamybos technologija bei istorine jos raida plėtoti pagrindinio ugdymo programoje išugdytus gebėjimus; projektuoti ir gaminti nesudėtingus dirbinius, tinkančius buitinei žmogaus aplinkai; taikyti informacines technologijas projektuojant gaminius; atpažinti ir savo projektuojamuose gaminiuose racionaliai pritaikyti medieną ir kitas medžiagas, šiuolaikines darbo priemones ir technologijas.

Uždaviniai: suteikti žinių, praplečiančių supratimą apie medžio technologijas; suteikti žinių apie įvairiose gyvenimo srityse naudojamų medžio dirbinių charakteristikas, gamybos technologijų raidą ir specifiką; ugdyti ir tobulinti gebėjimus, padedančius šiuolaikinėmis priemonėmis analizuoti žmogaus buitinėje aplinkoje esančius medinius gaminius, jų konstrukcines detales, technologinius sprendimus; išmokyti bendrųjų restauravimo, remonto technologijų, padėti suvokti projektavimo ir gamybos ryšį; padėti perprasti bendrąsias medžio darbų technologijas išskiriant tautos tradicijas, aplinkos poreikius; supažindinti su medžio technologijų profesijomis; sudaryti prielaidas mokiniams plėtoti technologinę kompetenciją, t. y. puoselėti vertybines nuostatas ir technologinius gebėjimus, būtinus kiekvienam žmogui nuolat kintančioje sociokultūrinėje aplinkoje, išsiugdyti pozityvias nuostatas nuolatinei pažangių technologijų kaitai.

Mokytojas Arūnas Mockus

Pasirenkamasis dalykas III-IV klasei  „Braižyba“

Mintys ir vaizdai gali būti pateikiami grafikais – brėžiniais. Gebėjimas vaizdus pateikti grafiškai teisingai ir gražiai rodo grafinės kultūros lygį. Mokėdami grafinę kalbą ne tik suprasime informaciją, bet ir pasirinksime vaizdus, reikalingiausius norimai minčiai išreikšti, ją tiksliai atspindėti. Braižybos svarbą matome pažvelgę į Lietuvos ūkio vystymosi perspektyvą: tobulėja technika, technologijos, elektronika, plėtojamas kompiuterizavimas, tikslieji ir gamtos mokslai. Todėl mokėti grafinę kalbą, kaip žmonių kūrybinių minčių perteikimo priemonę, būtina kiekvienam išprususiam šiuolaikiniam žmogui.

Tikslai ir uždaviniai: ugdyti mokinių vaizduotę ir erdvinį mąstymą; supažindinti mokinius su pagrindinėmis standartų nustatytomis daiktų vaizdavimo brėžinyje taisyklėmis bei vaizdavimo būdais; mokyti braižyti bei skaityti elementarių detalių brėžinius bei paaiškinti jų formą; suformuoti pagrindines sąvokas bei dinamiškus vaizdinius apie daiktų geometrinę formą bei jų struktūrą.

Braižybos kursas sudarytas iš svarbiausių techninės grafikos dalių: geometrinės, projekcinės braižybos, mašininės bei statybinės braižybos elementų.

Geometrinė braižyba siejama su dailės ir technologijų pamokomis.

Projekcinės braižybos struktūra yra svarbiausia, esmingiausia techninės  grafikos dalis, kuri suformuoja pagrindinius vaizdinius apie daiktų formas bei turi daugiausia įtakos erdvinės vaizduotės vystymuisi. Erdvinė vaizduotė reikalinga įsisavinant tokias disciplinas kaip fizika, matematika, dailė, technologijos.

Mašinų braižybos elementai siejasi su technologijomis.

Statybos braižybos elementai padeda architektūros temos suvokimui dailėje, technologijose, praplečia mokinių akiratį, sujungus grafinį vaizdavimą su architektūra ir statyba.

Mokytojas Arūnas Mockus

Katalikų tikybos modulis „Katalikybė ir pasaulio religijos“

Modulyje siūloma nagrinėti įvairius žmogaus gyvenimo klausimus pasaulio religijų ir katalikų tikėjimo požiūriu. Tikslas – padėti mokiniams būti ir veikti visuomenėje vadovaujantis krikščioniškosiomis vertybėmis, kelti, analizuoti ir ieškoti atsakymų į egzistencinius žmonijos klausimus remiantis krikščionybės ir didžiųjų pasaulio religijų patirtimi, suvokti savo gyvenimo misiją, įsisąmoninti savo asmens, religinį, socialinį tapatumą, kurti tolerantiškus, pozityvius, atsakingus santykius su kitais žmonėmis ir pasauliu.

Mokytoja Asta Mauricienė

Katalikų tikybos modulis „Pašaukimai gyvenimui“

Modulyje siekiama mokiniams padėti apsispręsti atsakingai rinktis prasmingą gyvenimo kelią. Tikslas – siekiama mokiniams padėti pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią remiantis krikščioniškąja pašaukimo samprata. Jie yra skatinami pastebėti ir suprasti Dievo kvietimą pozityviai bei kūrybiškai realizuoti save pasaulyje ir į tai atsiliepti maksimaliai naudojant savo gabumus, talentus bei įgytuosius gebėjimus bendrajam gėriui.

Mokytoja Asta Mauricienė

Katalikų tikybos modulis „Šventasis Raštas – gyvenimo kelionė“

Šventasis Raštas – gyvenimo kelionė modulį gali rinktis mokiniai, kurie norėtų geriau ir giliau pažinti Šventąjį Raštą, analizuoti Dievo veikimo ženklus žmogaus gyvenime kviečiant apmąstyti savo tikėjimo kelionę. Tikslas – padėti mokiniams atrasti požiūrį į Šventąjį Raštą kaip visumą, suvokti Išganymo istorijos eigą, skaityti ir analizuoti Biblijos įvykius ir veikėjų poelgius, gilinti tikėjimą Dievo buvimu ir veikimu, apmąstyti gyvenimo klausimus su Šventuoju Raštu, įsisąmoninti savo religinį tapatumą ir pašaukimą gyventi, kurti atsakingus santykius su Dievu, aplinka, kitais asmenimis ir pačiu savimi.

Mokytoja Asta Mauricienė

Katalikų tikybos modulis „Religijos filosofija“

Religijos filosofijos modulyje mokiniai kreipiami krikščioniškosios minties tradicijos ir dvasinės patirties refleksijos link. Tikslas – remiantis krikščioniškosios minties tradicijos pažinimu ir juo grindžiama vidinės dvasinės patirties refleksija padėti mokiniams siekti gilaus savo egzistencijos pažinimo ir sąmoningo tikėjimo gilinimo ugdant brandų santykį su Dievu, kitais žmonėmis ir pačiu savimi.

Mokytoja Asta Mauricienė

Pasirenkama sporto šaka „Krepšinis“

Sporto šaką „Krepšinis“ rekomenduojama  III-IV klasių mokiniams, norintiems lavinti šio žaidimo įgūdžius. Krepšiniui skiriama 1 pamoka per savaitę.

Tikslas. Tenkinti mokinių fizinio aktyvumo poreikį.

Uždaviniai: stiprinti mokinių sveikatą, puoselėti kūno grožį, judesių kultūrą; padėti suvokti ir išmokti žaidimo taisykles; lavinti moksleivių fizines ypatybes; mokyti ir tobulinti technikos ir taktikos veiksmų atlikimą.

Mokytojas Algimantas Burzdžius

Pasirenkama  sporto šaka „Tinklinis“

Sporto šaka „Tinklinis“ skiriama III-IV klasių mokiniams, norintiems lavinti  komandinio žaidimo įgūdžius. Tinkliniui skiriama 1 pamoka per savaitę.

Tikslas. Tenkinti mokinių fizinio aktyvumo poreikį.

Uždaviniai: stiprinti mokinių sveikatą, puoselėti kūno grožį, judesių kultūrą; padėti suvokti ir išmokti žaidimo taisykles; lavinti moksleivių fizines ypatybes (ypač tinklininkui svarbią fizinę ypatybę – šuolis į aukštį iš vietos); mokyti ir tobulinti technikos ir taktikos veiksmų atlikimą.

Mokytojas Algimantas Burzdžius

Pasirenkama sporto šaka „Stalo tenisas“

Sporto šaka „Stalo tenisas“ skirta III-IV klasių mokiniams, kurie nori lavinti reakcijos greitį, vikrumą, greitumą, ištvermę. Šis žaidimas tinka tiems, kurie mėgsta ne komandines sporto šakas, o individualias. Stalo tenisui skiriama 1 pamoka per savaitę.

 Šios pasirinktos sporto šakos pagrindinis uždavinys –  tenkinti mokinių poreikį būti fiziškai aktyviems, išnaudojant savo individualias fizines galias.

Mokytojas Algimantas Burzdžius