Vidurinis ugdymas 11, 12 klasėse organizuojamas pagal Vidurinio ugdymo programos aprašą, patvirtintą Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. V-1392 redakcija), Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-2559.
I. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
1.Tikslas. Brandinti dvasines, intelektualines ir fizines asmens galias, ugdyti aktyvų, kūrybingą, atsakingą, įgijusį bendrųjų ir dalykinių kompetencijų, būtinų sėkmingai socialinei integracijai, profesinei veiklai ir mokymuisi visą gyvenimą asmenį.
2.Uždaviniai:
2.1. Atliepiant kiekvieno mokinio mokymosi poreikius, užtikrinti dalykų programų pasirinkimo įvairovę.
2.2. Priartinant bendrojo ugdymo turinį prie gyvenimo aktualijų, ugdyti mokymuisi visą gyvenimą reikalingas dalykines ir bendrąsias kompetencijas – žinių, gebėjimų ir nuostatų visumą;
2.3. Suartinant bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą, sudaryti galimybes kiekvienam mokiniui rinktis tolesnę mokymosi, studijų ar veiklos kryptį, atitinkančią jo siekius.
II. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS SANDARA
3. Vidurinio ugdymo programą sudaro privalomieji ir pasirenkamieji bendrojo ugdymo dalykai. Vidurinio ugdymo programoje mokomųjų dalykų turinys pateikiamas dalykų kursais ir moduliais.
4. Galimi du skirtingi to paties dalyko kursai – bendrasis ir išplėstinis;
užsienio kalbų programa, pateikiama kursais, orientuotais į Europos Tarybos siūlomus A1 ir A2, B1 ir B2 kalbos mokėjimo lygius.
5. Bendrasis kursas. Dalyko bendrojo kurso programa padeda mokiniui toliau plėtoti pagrindinio ugdymo programoje įgytas bendrąsias ir dalykines kompetencijas, nukreiptas į bendrąjį raštingumą, reikalingą kiekvieno žmogaus visaverčiam gyvenimui. Dalyko bendrojo kurso turinio apimtį sudaro plačiai vartojamos dalyko sąvokos, pagrindiniai dėsningumai, svarbiausios idėjos, jų kontekstas ir praktinis taikymas.
6. Išplėstinis kursas. Dalyko išplėstinio kurso programa padeda mokiniui toliau plėtoti pagrindinio ugdymo programoje įgytas bendrąsias ir dalykines kompetencijas, reikalingas pasirengti tolesnėms studijoms ir būsimai profesinei veiklai: ugdomi gebėjimai mąstyti kompleksiškai ir kūrybiškai. Dalyko išplėstinio kurso turinio apimtis sudaro sąlygas mokinių savarankiško mokymosi gebėjimams ugdyti, naudotis dalyko žiniomis ir metodais sprendžiant praktinio ir teorinio pobūdžio užduotis.
7. Užsienio kalbos. Užsienio kalbų kursų programų, orientuotų į A1/A2, B1 ir B2 kalbos mokėjimo lygius, reikalavimai atitinka Bendruosiuose Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenyse nustatytus kiekvieno kalbų mokėjimo lygio reikalavimus ir padeda įvertinti kalbos mokymosi pažangą, naudojantis lanksčia, atitinkamomis patirtimis paremta bendrąja kalbų mokėjimo lygių sistema.
III. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS
8. Vidurinio ugdymo programos mokiniai mokomi pagal jų individualius ugdymo planus, kurie gali skirtis dalykais, dalykų kursais ir moduliais.
9. Maksimalus mokinio savaitinių pamokų skaičius – 32 savaitinės pamokos, minimalus privalomas mokinio pamokų skaičius – 28 savaitinės pamokos.
10. Mokinys per dvejus metus turi mokytis ne mažiau kaip 8 bendrojo ugdymo dalykus. Pasirenkamieji dalykų moduliai nėra skaičiuojami kaip atskiri dalykai.
IV. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMO PRINCIPAI
11. Vidurinio ugdymo programoje mokinio mokymosi turinį sudaro:
11.1. privalomieji bendrojo ugdymo dalykai sudaro ne mažiau kaip 60 procentų viso mokinio pamokų laiko,
11.2. mokinio pasirinktas mokymosi turinys (papildomi branduolio dalykai, dalykų išplėstiniai kursai, dalykų moduliai ir pasirenkamieji dalykai)– apie 40 procentų viso mokinio pamokų laiko.
12. Mokiniui privalomieji bendrojo ugdymo dalykų kursai:
12.1. dorinio ugdymo (etikos arba tikybos);
12.2. lietuvių kalbos ir literatūros;
12.3. užsienio kalbos;
12.4.matematikos;
12.5. socialinio ugdymo mokinio pasirinkto ne mažiau kaip vieno dalyko (istorijos, geografijos);
12.6. gamtamokslinio ugdymo mokinio pasirinkto ne mažiau kaip vieno dalyko (biologijos, fizikos, chemijos);
12.7. mokinio pasirinkto vieno meninio ugdymo (dailės, muzikos, šokio) arba technologinio ugdymo;
12.8. kūno kultūros (bendrosios kūno kultūros arba pasirinktos sporto šakos: krepšinis, tinklinis, stalo tenisas).
13. Mokinys bendruosius ir išplėstinius dalyko kursus renkasi savo nuožiūra, tačiau bendras savaitinių pamokų skaičius neturi viršyti mokinio maksimalaus savaitinių pamokų skaičiaus.
14. Mokinio pageidavimu bendrojo ugdymo dalyko kursui, esant galimybei, gali būti skiriama daugiau pamokų.
V. BRANDOS EGZAMINAI
15. Mokinys brandos atestatui gauti privalo išlaikyti lietuvių kalbos ir dar vieno dalyko brandos egzaminus, išskyrus tuos atvejus, kai nuo pasirinkto brandos egzamino yra atleistas.