PATVIRTINTA

 

Šilutės r. Vainuto gimnazijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. V1-109

 

ŠILUTĖS R. VAINUTO GIMNAZIJOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS 

 BENDROSIOS NUOSTATOS 

 1.  Vainuto  gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas (toliau Aprašas) parengtas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309, Pradinio ugdymo, Pagrindinio ugdymo ir Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-766 redakcija) ir kitais teisės aktais, gimnazijos administracijos, mokytojų, mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) susitarimais. 

 2. Apraše aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, vertinimo principai ir nuostatos, vertinimo planavimas, vertinimas ugdymo procese ir baigus programą ar jos dalį, įvertinimų fiksavimas, vertinimo informacijos analizė, mokinio asmeninės pažangos stebėjimas ir analizė, tėvų (globėjų/ rūpintojų) informavimas. 

3. Apraše vartojamos sąvokos: 

3.1. Ugdymo(si) rezultatai – palaipsniui įgyjamos dvasinę, intelektinę ir fizinę asmens brandą rodančios kompetencijos, apimančios žinias, supratimą, gebėjimus ir nuostatas. 

3.2. Ugdymasis – dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių auginimasis bendraujant ir mokantis. 

3.3. Mokymas – mokinio ir mokytojo sąveika, aplinkybės, skatinančios mokinį kurti savo žinojimą bei patirtį, aktyviai ieškoti ir autentiškai perprasti informaciją, patirti pažangą, siekiant atrasti asmeninę prasmę. 

3.4. Mokymasis – aktyvus supratimo, reikšmių, patirčių ir prasmių konstravimo procesas, jau įgytų ir naujų žinių bei patirties siejimas, aiškiai suvokiant mokymosi tikslą ir į jį orientuojantis, planuojant, veikiant, vertinant ir reflektuojant mokymo(si) procesą, pažangą ir pasiekimus. 

3.5. Savivaldis mokymasis – mokymasis, per kurį asmuo savo iniciatyva išsiaiškina mokymosi poreikius, keliasi tikslus, planuojasi mokymąsi, susikuria ar pasirenka mokymosi aplinką bei priemones, sau tinkamas mokymosi strategijas, įsivertina pasiekimus ir pažangą. 

3.6. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas – kriterijais grįstas ugdymosi ir mokymosi stebėjimas ir grįžtamasis ryšys, informacijos apie mokymosi procesus ir rezultatus rinkimas ir kaupimas, interpretavimas ir naudojimas mokymo ir mokymosi kokybei užtikrinti. 

3.7. Formuojamasis ugdomasis vertinimas – ugdymo(si) procese teikiamas abipusis atsakas, grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymą(si), nukreipiantis, ką dar reikia išmokti, leidžiantis mokytojui pritaikyti mokymą, siekiant kuo geresnių rezultatų. 

3.8. Kaupiamasis vertinimas – tai informacijos apie mokinio mokymosi pasiekimus ir pažangą kaupimas taškais, kurie konvertuojami į pažymį. Mokinio gaunami taškai pagal nustatytus kriterijus pildomi kaupiamojo vertinimo sąsiuviniuose. Kaupiamojo vertinimo sąsiuvinius mokytojas saugo iki mokslo metų pabaigos. 

3.9. Įsivertinimas – paties mokinio ugdymosi proceso, pasiekimų ir pažangos stebėjimas, vertinimas ir apmąstymas, nusimatant tolesnius mokymosi žingsnius. 

3.10. Diagnostinis vertinimas - vertinimas, kuriuo išsiaiškinami mokinio pasiekimai ir tam tikru mokymosi metu padaryta pažanga, numatomos tolesnio mokymosi galimybės, pagalba sunkumams įveikti. 

3.11. Apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas – formaliai patvirtinti mokinio ugdymosi rezultatai, baigus trimestrą/ pusmetį, pradinio, pagrindinio ugdymo ir vidurinio programą, kursą ar modulį. 

3.12. Kontrolinis darbas – mokinio žinių, gebėjimų patikrinimas, kuris atliekamas raštu ir trunka daugiau nei 30 min. bei vertinamas pažymiu. Kontrolinio darbo tikslas – patikrinti, kaip išmokta dalyko programos dalis (tema, kelios temos, skyrius ir pan.), ir fiksuoti mokinio mokymosi rezultatus, pažymiu vertinant jo žinias, įgūdžius, dalykinius bei bendruosius gebėjimus. 

3.13. Savarankiškas darbas – darbas raštu iš jau išmoktų ar naujai išdėstytų ne daugiau kaip 2 pamokų medžiagos, kurio trukmė pamokoje planuojama mokytojo nuožiūra; tikslas – išsiaiškinti, kiek mokinys, naudodamasis įvairiais šaltiniais, mokymo(si) priemonėmis, geba pritaikyti įgytas žinias individualiai atlikdamas praktines užduotis. 

3.14. Atsiskaitymas žodžiu – tai monologo, dialogo, diskusijos vertinimas, skirtas patikrinti, kaip mokinys geba tiek individualiai, tiek poroje gimtąja ar užsienio kalba taisyklingai, argumentuotai, įtikinamai reikšti mintis, apibendrinti savo ir kitų kalbą; 

3.15. Vertinimo aplankas – tai iš anksto suplanuotas ir tam tikru būdu sudarytas mokinio pasiekimus iliustruojančių darbų rinkinys, padedantis susidaryti vaizdą, ką mokinys moka ir geba, kaip tobulėja; 

 

II SKYRIUS 

VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 

4. Vertinimo tikslai: 

4.1. padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei; 

4.2. pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą; 

4.3. nustatyti mokytojo, gimnazijos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus. 

5. Vertinimo uždaviniai: 

5.1. nustatyti mokinių pasiekimų lygį bei pažangą, išsiaiškinti kiekvieno mokinio stiprybes, ugdymosi poreikius ir kartu su mokiniu bei jo tėvais (globėjais/ rūpintojais) priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi žingsnių, mokiniui būtinos pagalbos; 

5.2. palaikyti mokymąsi ir teikti savalaikį atsaką (grįžtamąjį ryšį) mokiniams ir mokytojams, gerinant mokymo(si) proceso kokybę; 

5.3. apibendrinti, susumuoti atskiro mokymosi laikotarpio (baigiant trimestrą/ pusmetį, mokslo metus) ar mokymosi pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą rezultatus ir sertifikuoti; 

5.4. vertinti ugdymo kokybę, identifikuoti problemas ir inicijuoti reikalingus sprendimus. 

 

III SKYRIUS 

VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI  

6. Vertinimo nuostatos: 

6.1. vertinimas grindžiamas šiuolaikine mokymosi samprata, mokinių amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais; 

6.2. vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios, jų taikymas, supratimas, bendrieji ir dalyko gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, asmeninė pažanga, vertybinės nuostatos bei elgesys; 

6.3. vertinimas skirtas padėti mokytis – mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo pasiekimus ir pažangą, jis mokosi vertinti ir įsivertinti. 

7. Vertinimo principai: 

7.1. tikslingumas – vertinimo metodai atitinka mokymo ir mokymosi tikslus ir turinį; 

7.2. atvirumas ir skaidrumas – su mokiniais tariamasi dėl vertinimo, į(si)vertinimo formų, laiko, aiškūs vertinimo kriterijai; mokiniai patys dalyvauja vertinimo planavime ir procese; 

7.3. informatyvumas ir ekonomiškumas – vertinimo informacija informatyvi, savalaikė, nurodoma tai, ką mokinys jau išmoko, kur yra spragos, kaip jas taisyti; taikomi šiuolaikiniai vertinimo informacijos tvarkymo ir pateikimo būdai; 

7.4. sistemingumas – mokiniai skatinami mokytis sistemingai, didėja jų atsakomybės jausmas, matoma, kaip mokinys mokėsi trimestro/ pusmečio ar mokslo metų eigoje; tėvai (globėjai/ rūpintojai) nuolat informuojami apie vaikų mokymąsi bei rezultatus. 

 

IV SKYRIUS 

 VERTINIMO PLANAVIMAS  

8. Vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu: 

8.1. mokytojas, planuodamas kiekvieną mokymo(si) etapą, temą, pamoką, atsižvelgia į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus, vadovaujasi Bendrosiomis programomis ir Išsilavinimo standartų reikalavimais, planuoja vertinimą, formuluoja uždavinius, numato rezultatus. Diagnostinį vertinimą fiksuoja dalyko ilgalaikiame plane, kontrolinių darbų grafike; 

8.2. mokytojas per pirmąsias savo dalyko pamokas rugsėjo mėnesį mokinius supažindina su programa, mokymosi pasiekimų informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistema, aptaria vertinimo kriterijus, metodus ir formas, supažindina su atsiskaitymo darbais. Mokytojai taikantys kaupiamąjį vertinimą, mokinius informuoja, kokiu būdu bus kaupiami ir fiksuojami taškai; mokinių tėvai (globėjai/ rūpintojai) apie vertinimo tvarką informuojami per pirmąjį klasės tėvų susirinkimą; 

8.3. mokytojas savo kabinete (informaciniame stende ar specialiame aplanke) skelbia informaciją apie taikomą dalyko vertinimo sistemą; 

8.4. dalykų mokytojai planuodami integruotas pamokas suderina ir numato bendrus vertinimo būdus, užduotis, kriterijus; 

8.5. atsižvelgiant į mokinių mokymosi pasiekimus, atsiskaitymo laikas gali būti koreguojamas. 

 

V SKYRIUS 

 VERTINIMAS UGDYMO PROCESE 

 

9. Mokinių, besimokančių pagal pradinio ugdymo programą, vertinimas: 

9.1. vertinama individuali mokinio pažanga mokinio pasiekimus lyginant su ankstesniais, bet nelyginant su kitų mokinių pasiekimais; 

9.2. planuodamas 1-os klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo, švietimo pagalbos specialisto, jeigu buvo teikta pagalba parengtomis rekomendacijomis pradinių klasių mokytojui apie vaiko pasiekimus; 

9.3. vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis ugdomasis, diagnostinis, apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas: 

9.3.1. formuojamasis ugdomasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o esant reikalui ir parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ir nesėkmes. Vertinimo apibendrinimui naudojamos sąvokos, kurios atitinka lygmenis: 

Aukštesnysis – „puikiai“, „labai gerai“; 

Pagrindinis – „gerai“, „pakankamai gerai“, „vidutiniškai“; 

Patenkinamas – „patenkinamai“, „pakankamai patenkinamai“; 

Nepatenkinamas – „nepatenkinamai“, „blogai“, „labai blogai“; 

9.3.1.1. pasiekimai fiksuojami elektroniniame dienyne tokiu dažnumu per pusmetį: 

9.3.1.2. jei dalykui mokyti skirta 1 savaitinė pamoka, mokinio žinios ir gebėjimai vertinami ne mažiau kaip 3 vertinimais per pusmetį; 

9.3.1.3.  jei 2 savaitinės pamokos – ne mažiau kaip 4 vertinimais per pusmetį;

9.3.1.4.  jei 3-4 savaitinės pamokos – ne mažiau kaip  5 vertinimais per pusmetį; 

9.3.1.5. jei 5-8 savaitinės pamokos – ne mažiau kaip 7 vertinimais per pusmetį; 

9.3.2. diagnostinis vertinimas atliekamas pagal iš anksto su mokiniais aptartus vertinimo kriterijus, siekiant nustatyti esamą padėtį: kokie yra mokinio pasiekimai ir padaryta pažanga, numatyti tolesnio mokymosi galimybes. Vertinami mokinių pasiekimai pagrindiniuose mokomuosiuose dalykuose (lietuvių kalba, matematika, pasaulio pažinimas, anglų kalba), rašant testus, kontrolinius, atsiskaitomuosius darbus ir kt. Po ištaisyto darbo mokytojas sąsiuvinyje parašo trumpą, konkretų komentarą. Su ištaisytu darbu pasirašytinai supažindinami mokinio tėvai. Diagnostinis vertinimas fiksuojamas elektroniniame dienyne, parašant atitinkamą sąvoką, esant reikalui trumpą komentarą. Per dieną negali būti atliekamas daugiau kaip vienas diagnostinis darbas; 

9.3.3. apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas atliekamas pusmečių ir mokslo metų pabaigoje. Remiantis diagnostinio vertinimo rezultatais nustatomas pasiektas lygmuo (aukštesnysis, pagrindinis, patenkinamas, nepatenkinamas). Muzikos, kūno kultūros, šokio, dailės ir technologijų pasiekimai apibendrinami remiantis formuojamojo vertinimo rezultatais. Apibendrinamasis vertinimas fiksuojamas elektroninio dienyno skiltyje – „Trimestrai/pusmečiai“ įrašant pasiektą lygmenį; 

9.3.3.1. II pusmečio mokymosi pasiekimų įvertinimas laikomas metiniu. Jei pasibaigus ugdymo procesui skirtos užduotys suteikia mokiniui, kurio mokymosi pasiekimai mokantis pagal dalyko programą fiksuoti nepatenkinamu metiniu įvertinimu, galimybę pasiekti ne žemesnį kaip patenkinamas mokymosi pasiekimų lygį, nustatytą bendrosiose programose (toliau – papildomas darbas), tai papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu; 

9.4. dorinio ugdymo (etikos, tikybos) pasiekimai lygiais neapibendrinami, elektroniniame dienyne įrašoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p. p.“ arba „n. p.“; 

9.5. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, ir specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama elektroniniame dienyne, įrašant „p. p.“ arba „n. p.“; 

9.6. siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos (gimtosios) vartojimo žodžiu ir raštu pasiekimus, rekomenduojama skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir klausymo gebėjimus ugdyti ir per kitų dalykų ugdomąsias veiklas: 

9.6.1. naudojant daugiau mokomųjų užduočių, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų testų užduotis teksto suvokimo gebėjimams ir mąstymui ugdyti; 

9.6.2. griežtai reikalaujant tvarkingos ir įskaitomos rašysenos; 

9.6.3. mokant mokinius kūrybinius darbus rašyti rišlia, taisyklinga lietuvių kalba; 

9.6.4. skatinant mokinius kalbėti taisyklinga lietuvių kalba; 

9.6.5. atliekant teksto suvokimo užduotis, skatinti mokinius atsakyti rišliais sakiniais; 

9.6.6. pratinant mokinius skaityti rankraščius; 

9.6.7. atliekant rašto darbus, didelį dėmesį kreipti į kalbinę raišką; 

9.7. mokinio, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, taikomi tie patys pažangos ir pasiekimų vertinimo kriterijai, atitinkantys tos programos reikalavimus, atsižvelgiant į pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas; mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus: keliamosios klasės (1-3) mokinio mokymosi pasiekimai vertinami, atsižvelgus į jo asmeninę daromą pažangą ir palyginus su jam pritaikytoje programoje numatytais pasiekimais, o programos baigiamosios klasės mokinio mokymosi pasiekimai įvertinami, palyginus ir su bendrosiose programose numatytais. Vertinimo kriterijai aptariami su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais; 

9.8. mokytojai vertinimo informaciją kaupia vertinimo aplankuose;

9.9. baigus pradinio ugdymo programą, mokytojas rengia Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašą. 

10. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, vertinimas: 

10.1. mokinių gebėjimai, žinios, supratimas vertinami formalaus ir neformalaus vertinimo būdais. Mokymosi pasiekimams įvertinti taikoma 10 balų vertinimo sistema, fiksuojamas įrašas „įskaityta“, „neįskaityta“, baigus dalyko programos temą, skyrių, kitą užbaigtą programos dalį; 

10.2. vertinama individuali mokinio pažanga – mokinio dabartiniai pasiekimai lyginami su ankstesniais.  Vengiama lyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje; 

10.3. vertinimas, skirtas padėti mokytis, jis yra  pozityvus, konstruktyvus, atviras, skaidrus, objektyvus, veiksmingas ir informatyvus; 

10.4. formuojamojo ugdomojo vertinimo principai: 

10.4.1. mokytojas stebi mokinių mokymąsi, jų bendradarbiavimą, įsitraukimą, pastangas, mokymosi būdus, sunkumus; 

10.4.2. mokytojas padeda suprasti mokiniui, kas jau išmokta, ko dar reikia mokytis, kaip įveikti sunkumus, kokie mokymosi būdai veiksmingi; 

10.4.3. mokiniai mokosi vertinti vienas kito ir savo darbą, įsivertinti pasiekimus ir pažangą, kelti mokymosi tikslus; 

10.5. diagnostinio vertinimo principai: 

10.5.1. mokytojas, skirdamas vertinamąsias užduotis mokymosi procese, padeda mokiniui išsiaiškinti mokymosi pasiekimus; 

10.5.2. vertinimas vykdomas taikant iš anksto mokiniams žinomus ir su jais aptartus kriterijus; 

10.5.3. mokinys, remdamasis vertinimo metu gauta informacija, kartu su mokytoju numato tolesnio mokymosi uždavinius; 

10.6. kaupiamajame vertinime mokytojas kartu su mokiniais aptaria kiekvieną kriterijų, kad mokiniai žinotų, už ką jie bus vertinami; 

10.7. dalykų mokytojai susipažįsta su kiekvieno mokinio Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašu ir užtikrina ugdymosi tęstinumą; 

10.8. pradedančiam mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą mokiniui skiriamas vieno mėnesio adaptacinis laikotarpis. Rugsėjo mėnesį 5-tokų pasiekimai kontroliniais darbais netikrinami. Mokytojas taiko individualius mokinių pažinimo metodus siekdamas išsiaiškinti mokinių ugdymo (-si) pasiekimus. Adaptaciniu laikotarpiu mokinių pažanga ir pasiekimai nevertinami nepatenkinamais pažymiais; 

10.9. gimnazijoje rekomenduojama taikyti vertinimo skalę:

Pasiekimų lygis

Teisingų atsakymų apimtis procentais

Apibūdinimas

Pažymiai

Aukštesnysis

100–90

Puikiai

 

10 (dešimt)

 

89-80

Labai gerai

9 (devyni)

Pagrindinis

79-70

Gerai

8 (aštuoni)

69-55

Pakankamai     gerai

7 (septyni)

54-40

Vidutiniškai patenkinamas

6 (šeši)

Patenkinamas

39-30

Patenkinamai

5 (penki)

29-20

Pakankamai patenkinamai

4 (keturi)

Nepasiektas    patenkinamas

19-6

Nepatenkinamai

3 (trys)

5-0

Blogai

2 (du)

Nedalyvavo kontroliniame darbe ir neatsiskaitė už darbą.

Labai blogai

1 (vienas)

 

10.10. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas pasiekimai vertinami:

10.10.1. dorinio ugdymo mokymosi pasiekimai vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“;

10.10.2. pilietiškumo pagrindų I, II kl. mokymosi pasiekimai vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“;

10.10.3. žmogaus saugos mokymosi pasiekimai vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“;

10.10.4. pasirenkamųjų dalykų  pasiekimai vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“;

10.10.5. dalykų modulių I-IV kl. mokymosi pasiekimai vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“;

10.10.6. muzikos 5-8 kl. mokymosi pasiekimai vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“, I-IV kl. – pažymiais;

10.10.7. įrašas „atleistas“ įrašomas, jeigu mokinys atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir gimnazijos vadovo įsakymą;

10.10.8. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pamokose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“;

10.10.9.  kiti mokomieji dalykai vertinami pažymiais, taikant 10 balų vertinimo sistemą;

10.11. mokinio, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, taikomi tie patys pažangos ir pasiekimų vertinimo kriterijai, atitinkantys tos programos reikalavimus, atsižvelgiant į pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas; mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus: keliamosios klasės (5-8 ir I-III) mokinio mokymosi pasiekimai vertinami, atsižvelgus į jo asmeninę daromą pažangą ir palyginus su jam pritaikytoje programoje numatytais pasiekimais, o programos baigiamosios klasės mokinio mokymosi pasiekimai įvertinami, palyginus ir su bendrosiose programose numatytais. Vertinimo kriterijai aptariami su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais;

10.12. mokinio, kuris mokosi pagal mokytojo parengtą individualizuotą Pagrindinio  ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami remiantis ta pačia vertinimo sistema, kaip ir visų klasės mokinių, tik individualizuotos programos lygiu, atsižvelgiant į pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas. Jei mokinys gerai atliko jam skirtas užduotis, pasiekė jo programoje numatytus tikslus, įgijo reikiamus įgūdžius, jis gauna geriausią įvertinimą. Ugdymo sistemoje diferencijuojamasis veiksnys yra programa, bet ne pažymys, kuris atspindi mokymosi kokybę. Vertinimo užduotys atitinka tai, ko buvo mokomasi. Jei mokinys nuolat gauna labai gerus arba  nepatenkinamus pažymius, individualizuota programa koreguojama;

10.13. vertinant mokinių pasiekimus orientuojamasis į pasiekimų lygius, apibrėžtus bendrosiose programose;

10.14. mokinių mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami sistemingai, kiekvienoje pamokoje taikomas formuojamasis vertinimas. Diagnostinis vertinimas taikomas tokiu dažnumu per trimestrą/ pusmetį:

10.14.1. dalykui mokyti skirta 1 savaitinė pamoka, mokinio žinios ir gebėjimai vertinami ne mažiau kaip 2 pažymiais per trimestrą, 3 pažymiais per pusmetį;

10.14.2.  2 savaitinės pamokos – ne mažiau kaip 3 pažymiais per trimestrą, 4 pažymiais per pusmetį;  

10.14.3.  3-4 savaitinės pamokos – ne mažiau kaip 4 pažymiais per trimestrą, 5 pažymiais per pusmetį;

10.14.4. 5-6 savaitinės pamokos – ne mažiau kaip 6 pažymiais per trimestrą, 7 pažymiais per pusmetį;

10.15. mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo formos, už kurias rašomas pažymys:

10.15.1. kontrolinio darbo skyrimas ir vertinimas:

10.15.1.1. mokiniams per dieną skiriamas vienas kontrolinis darbas;

10.15.1.2. apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę, su mokiniais aptariama kontrolinio darbo struktūra, jo tikslai, vertinimo kriterijai;

10.15.1.3. mokytojai kontrolinius darbus derina su mokiniais ir tarpusavyje, juos fiksuoja mėnesio kontrolinių darbų grafike nurodant konkrečią dieną. Grafikas skelbiamas viešai. Dėl svarbių priežasčių mokytojai, suderinę su mokiniais, turi teisę kontrolinio darbo laiką keisti;

10.15.1.4. mokytojo parinktos užduotys kontroliniam darbui turi atitikti visus mokymosi pasiekimų lygius (pvz.: 40 proc. užduočių turi atitikti  patenkinamą, 40 proc. – pagrindinį, 20 proc. –  aukštesnįjį lygį), prie kiekvienos užduoties ar klausimo rekomenduojama nurodyti taškus;

10.15.1.5. jeigu 50 proc. klasės ar grupės mokinių kontrolinis darbas įvertintas nepatenkinamai, mokytojas parengia naują kontrolinį darbą ir su mokiniais, gavusiais nepatenkinamą įvertinimą,  suderina jo rašymo laiką;

10.15.1.6. mokinys, nerašęs kontrolinio ar kito atsiskaitomojo darbo ir turintis pateisinamą priežastį, turi atsiskaityti per dvi savaites su mokytoju susitartu laiku, o pažymys įrašomas į laisvą dienyno langelį po kontrolinio ar atsiskaitomojo darbo;

10.15.1.7. jei mokinys be pateisinamų priežasčių nedalyvavo kontroliniame ar kitame atsiskaitomajame darbe, jis privalo kontrolinį darbą atsiskaityti pirmą atvykimo į gimnaziją dieną. Įvertinimas fiksuojamas tos dienos, kada buvo rašytas kontrolinis darbas, langelyje šalia „n“. Neatvykus atsiskaityti elektroniniame dienyne  įrašomas „1“;

10.15.1.8. pirmą dieną po mokinių atostogų, po mokinio ligos, trimestrų/ pusmečių paskutinę dieną kontrolinis darbas nerašomas;

10.15.1.9. jei mokinys dėl ligos ar kitų, dokumentais patvirtintų pateisinamų priežasčių praleido daugiau kaip 80 proc. vieno skyriaus pamokų, jis mokytojo ir mokinio sutarimu nuo kontrolinio darbo gali būti atleidžiamas;

10.15.1.10. gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui rengia mėnesio kontrolinių darbų grafikus ir kontroliuoja laikymosi tvarką;

10.15.1.11. sutapus kelių dalykų kontrolinio darbo laikui, pirmenybė rašyti kontrolinį darbą teikiama mokomajam dalykui, kurio yra mažiau savaitinių pamokų;

10.15.1.12. kontrolinius darbus mokytojas ištaiso ir grąžina mokiniams per savaitę. Lietuvių kalbos rašomieji darbai įtraukiami į kontrolinių darbų grafiką;

10.15.1.13. kontrolinių darbų rezultatų analizė pristatoma ir aptariama su visais klasės mokiniais, pasidžiaugiama jų sėkmėmis, nesėkmės aptariamos individualiai ir numatomi būdai mokymosi spragoms šalinti. Mokinio pageidavimu mokytojas teikia konsultacijas;

10.15.1.14 kontrolinis darbas neperrašomas, bet I-IV kl. mokiniui, gavusiam nepatenkinamą įvertinimą, pageidaujant sudaroma galimybė pasimokius atsiskaityti iš to skyriaus per savaitę nuo rezultatų paskelbimo dienos (fiksuojant elektroniniame dienyne perrašyto darbo įvertinimą). Tokia galimybe mokinys gali pasinaudoti vieną kartą per trimestrą/ pusmetį;

10.15.2. savarankiško darbo skyrimas ir vertinimas:

10.15.2.1. iš anksto apie savarankišką darbą mokiniai gali būti neinformuojami;

10.15.2.2. patikrinti ir įvertinti savarankiški darbai, rekomenduojama, turi būti grąžinami kitos pamokos metu. Savarankiško darbo įvertinimas įrašomas  į dienyną arba kaupiamąjį vertinimą;

10.15.2.3. mokiniai praleidę savarankišką darbą atsiskaityti neprivalo;

10.15.3. apklausa raštu vykdoma ne daugiau kaip iš dviejų pamokų medžiagos. Užduotys konkrečios, trumpos, aiškios. Iš anksto apie apklausą mokiniai gali būti neinformuojami. Mokiniai praleidę apklausą atsiskaityti neprivalo. Darbų patikrinimas gali vykti pasirinktinai: tikrinami visų mokinių ar tik dalies mokinių darbai. Darbus rekomenduojama grąžinti sekančią pamoką. Apklausos įvertinimas įrašomas į kaupiamąjį vertinimą;

10.15.4. apklausa žodžiu - praleidus pamoką be priežasties, mokytojas turi teisę kitą pamoką mokinį kviesti atsakinėti ir vertinti. Apklausos rezultatų motyvuotas įvertinimas įrašomas į  kaupiamąjį vertinimą;

10.15.5. laboratoriniai ir praktikos darbai - tikrinamieji darbai, trunkantys ne mažiau kaip 35 min. - jų metu tikrinami mokinių gebėjimai teorines žinias taikyti praktikoje. Apie laboratorinį (praktinį) darbą pranešama ne vėliau kaip prieš vieną pamoką. Laboratoriniai (praktikos) darbai chemijos, fizikos ir biologijos pamokose vertinami pažymiu arba taikomas kaupiamasis vertinimas. Mokinys, neatvykęs į laboratorinį (praktinį) darbą atsiskaityti neprivalo;

10.15.6. praktiniai-kūrybiniai darbai - skiriami ugdyti mokinių gebėjimus, teorines žinias pritaikyti praktikoje. Praktinės-kūrybinės užduoties atlikimo laikas priklauso nuo darbo sudėtingumo. Praktiniai-kūrybiniai darbai tikrinami ir vertinami pagal bendrus reikalavimus:

10.15.6.1. ar sugeba savarankiškai išsirinkti užduočiai reikalingus darbo įrankius, įrenginius, mašinas, ruošinius ir medžiagas; stebėti paruošiamųjų darbų nuoseklumą;

10.15.6.2. ar mokiniai turi pakankamai teorinių žinių bei praktinių gebėjimų, kad galėtų savarankiškai teisingai ir racionaliai atlikti užduotą praktinį-kūrybinį darbą;

10.15.6.3. kaip planuoja savo praktinį-kūrybinį darbą;

10.15.6.4. kaip pasiruošia savo darbo vietą ir įrankius;

10.15.6.5. ar sugeba naudotis papildoma informacija;

10.15.6.6. kaip atlieka praktinį-kūrybinį darbą;

10.15.6.7. kaip dirbdami laikosi darbų saugos, sanitarijos bei higienos reikalavimų;

10.15.6.8. kaip tiksliai pagamintas dirbinys, jo dalys, ar atitinka brėžiniuose nurodytus matmenis;

10.15.6.9. kaip laikosi darbo drausmės, kaip baigia darbą ir susitvarko darbo vietą;

10.15.6.10. kaip mokiniai pristato, vertina ir įsivertina darbo rezultatus;

10.15.7. dalyvavimas olimpiadose, konkursuose, varžybose. Už prizines vietas mokyklinėse olimpiadose I vietos laimėtojams, surinkusiems ne mažiau 50 proc. taškų,  rašomas  į dienyną „10“, o, mokiniui pageidaujant, II vietos laimėtojams rašomas į dienyną „9“, III vietos laimėtojams – „8“. Respublikinėse ir rajoninėse olimpiadose, konkursuose ir varžybose mokiniui užėmus prizinę vietą ar tapusiam laureatu elektroniniame dienyne įrašoma „10“.

10.15.8. kaupiamasis vertinimas:

10.15.8.1. kaupiamasis vertinimas – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas;

10.15.8.2. kaupiamojo vertinimo tikslas – skatinti mokymosi motyvaciją;

10.15.8.3. kaupiamojo vertinimo kriterijus dalyko mokytojas aptaria su mokiniais per pirmąsias mokslo metų pamokas;

10.15.8.4. kaupiamojo vertinimo sąsiuvinius mokytojas saugo iki mokslo metų pabaigos;

10.15.8.5. sprendimą dėl kaupiamojo vertinimo konvertavimo į 10 balų sistemą tvarkos priima dalyko mokytojas;   

10.15.9. rekomenduojama visų dalykų mokytojams skatinti mokinius rūpintis kalbos ir rašto kultūra:

10.15.9.1. į mokinių darbų vertinimo kriterijus įtraukti ir kalbos taisyklingumo vertinimo kriterijų (vertinant mokinių pasiekimus kaupiamaisiais taškais, atsižvelgti į lietuvių kalbos vartojimo taisyklingumą);

10.5.9.2. 5-8 klasėse griežtai reikalauti tvarkingos ir įskaitomos rašysenos. Gimnazijos I-IV klasėse netvarkingai ir neįskaitomai parašytą darbą visai nevertinti;

10.15.10. mokinys, abejojantis dėl įvertinimo, kreipiasi į dalyko mokytoją. Neišsprendus situacijos, mokinys kreipiasi į direktoriaus pavaduotoją ugdymui.

10.15.11. dalykų mokymosi pasiekimai trimestro/ pusmečio pabaigoje įvertinami pažymiu ar įrašu „įskaityta“/ „neįskaityta“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir direktoriaus įsakymą (jeigu vienas pusmečio įvertinimas yra pažymys, o kitas „atleista“, metinis vedamas pagal paskutinį pusmečio įvertinimą).

10.15.12. trimestro/ pusmečio rezultatas išvedamas iš visų mokinio įvertinimų pagal aritmetinį vidurkį (pvz., 7,5 –8; 7,45 –7);

10.15.13. metinis įvertinimas vedamas:

10.15.13.1. 5-8, I ir II kl. iš I, II ir III trimestrų įvertinimų pagal aritmetinį vidurkį (pvz., 7,5 –8; 7,45 –7);

10.15.13.2. III ir IV kl. iš I ir II pusmečių įvertinimų pagal aritmetinį vidurkį (pvz., I pusmetis – 8, II pusmetis – 9, metinis – 9; I pusmetis – 9, II pusmetis – 8, metinis – 9). Mokiniui, turinčiam dalyko nepatenkinamą antrojo pusmečio įvertinimą, negali būti išvedamas patenkinamas to dalyko metinis įvertinimas;

10.15.14. jei mokinys per visą trimestrą/ pusmetį neatliko visų vertinimo užduočių (pvz., kontrolinių darbų ir kt.) be pateisinamos priežasties, nepademonstravo pasiekimų, numatytų pagrindinio ar vidurinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio dalyko trimestro/ pusmečio pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos įvertinimui „labai blogai“; jei mokinys neatliko visų vertinimo užduočių dėl svarbių, gimnazijos vadovo pateisintų priežasčių (pvz., ligos) – fiksuojamas įrašas „atleista“;

10.15.15. dalyko metinis įvertinimas fiksuojamas įrašu „įsk“, jei I ir II pusmečių įvertinimai yra „įsk“ ir „įsk“ arba „įsk“ ir „neįsk“ arba „neįsk“ ir „įsk“. Dalyko metinis įvertinimas fiksuojamas įrašu „neįsk“, jei I ir II pusmečių įvertinimai yra „neįsk“;

10.15.16. dalyko metinis įvertinimas fiksuojamas „įsk“ arba „neįsk“, jei bent dviejų trimestrų mokinio pasiekimai fiksuoti atitinkamai įrašais „įsk“ arba „neįsk“. Fiksuojant trimestro / pusmečio dalyko įvertinimą įrašais „įsk“ arba „neįsk“, atsižvelgiama į tai, kokių įrašų per ugdymo laikotarpį yra daugiau;

10.15.17. mokinio papildomo darbo (užduočių, suteikiančių mokiniui galimybę parodyti žinias, gebėjimus ir gauti patenkinamą dalyko metinį įvertinimą) apskaita elektroniniame dienyne fiksuojama taip pat, kaip ir pamokų apskaita: jei mokytojas mokinį konsultavo, įrašomas konsultacijų turinys; jei mokinys mokėsi savarankiškai, be mokytojo pagalbos (konsultacijų) ir nurodytą dieną atsiskaitė už papildomą darbą, dienyne įrašoma atitinkama informacija. Įrašytas papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu įvertinimu;

10.15.18. mokytojai paskutinėje I-IV klasių I, II ir III trimestro/ I ir II pusmečio pamokoje skiria laiką mokymosi pasiekimų ir pažangos įsivertinimui:

10.15.18.1. mokiniai raštu / žodžiu analizuoja savo mokymąsi, padarytą pažangą;

10.15.18.2. mokytojai apibendrina informaciją apie mokinio, grupės ar klasės pasiekimus bei padarytą pažangą ir, jei tai reikalinga, koreguoja ilgalaikį planą, programą;

10.15.19. mokinio, turinčio kai kurių ugdymo plano dalykų nepatenkinamus metinius (papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimus, kėlimo į aukštesnę klasę, palikimo kartoti ugdymo programos ar papildomo darbo skyrimo svarstymas vyksta Mokytojų tarybos posėdyje;

10.15.20. mokinį, turintį keturių ar daugiau dalykų nepatenkinamus įvertinimus, Mokytojų tarybos sprendimu, rekomenduojama palikti kartoti kursą;

10.15.21. sprendimą dėl papildomo darbo skyrimo, kėlimo į aukštesnę klasę ar palikimo kartoti ugdymo programą, atsižvelgęs į mokytojo / Mokytojų tarybos siūlymą, priima gimnazijos direktorius. Sprendimas įforminamas įsakymu;

10.15.22. klasės vadovas po gimnazijos direktoriaus sprendimo informuoja mokinio tėvus (globėjus/ rūpintojus) dėl papildomo darbo skyrimo, kėlimo į aukštesnę klasę ar palikimo kartoti kursą pasirašytinai (vieną užpildytą formos kopiją perduoda tėvams (globėjams, rūpintojams), kitą pasilieka sau);

10.15.23. mokiniui, kuriam mokantis pagal vidurinio ugdymo programą pusmečio pabaigoje dalyko kurso programa buvo pakeista iš bendrojo (žymima raide B) į išplėstinį (žymima raide A), pusmečio ar metiniu įvertinimu laikomas mokymosi pasiekimų patikrinimo (įskaitos) įvertinimas;

10.15.24. trimestro/ pusmečio ir metiniai įvertinimai turi būti išvesti ne vėliau kaip paskutinę trimestro/ pusmečio ar mokslo metų dieną.

10.15.25. mokiniui, atvykusiam iš mokyklos, kurioje jo mokymosi pasiekimai buvo apibendrinami baigiantis pusmečiui, dalykų trimestrų ir metiniai įvertinimai fiksuojami gavus tos mokyklos pažymą apie mokymosi pasiekimus, kurioje nurodomi šiam mokiniui fiksuoti dalykų įvertinimai gruodžio 1 d. ir (ar) kovo 1 d. Jeigu ankstesnėje mokykloje vadovaujantis ugdymo planu dalyko trimestrų ar pusmečio įvertinimas yra fiksuotas ne pažymiu, pusmečio ar metinis pažymys pagal dešimtbalę sistemą fiksuojamas iš šioje mokykloje įrašytų pažymių, atsižvelgus į patenkinamą ar nepatenkinamą įvertinimą įrašu;

10.15.26. mokiniui, atvykusiam iš mokyklos, kurioje jo mokymosi pasiekimai buvo apibendrinami baigiantis trimestrui, pusmečių ir metiniai įvertinimai fiksuojami, gavus tos mokyklos pažymą apie mokymosi pasiekimus, kurioje nurodomi šiam mokiniui fiksuoti dalykų įvertinimai baigiantis pusmečiui.

11. Direkciniuose susirinkimuose, Mokytojų tarybos posėdžiuose, metodinėse grupėse analizuojami Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo testų, Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, brandos egzaminų  ir kt. rezultatai. Priimami sprendimai dėl ugdymo turinio, mokymo metodų ir strategijų, mokymosi užduočių, šaltinių tinkamumo, išteklių panaudojimo veiksmingumo, ugdymo tikslų realumo.

12. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui, remdamasis klasės vadovų pateiktomis klasės mokinių mokymosi rezultatų ataskaitomis, rengia mokinių mokymosi rezultatų trimestro/ pusmečio ir metinę analizę, kurią pristato Mokytojų tarybos posėdžiuose.

 

VI SKYRIUS

 KĖLIMAS Į AUKŠTESNĘ KLASĘ, UGDYMO PROGRAMOS BAIGIMAS

 

13. Keliamosios (1–3, 5–8, I, III) klasės mokinys, turintis visų ugdymo plano dalykų patenkinamus metinius įvertinimus, keliamas į aukštesnę klasę.

14. Mokinio, turinčio kai kurių ugdymo plano dalykų nepatenkinamus metinius (papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimus, neatliktą socialinę - pilietinę veiklą, kėlimo į aukštesnę klasę, palikimo kartoti ugdymo programos ar papildomo darbo skyrimo klausimus svarsto mokinį ugdę mokytojai, Mokytojų taryba.

15. Mokytojai:

15.1. pasibaigus ugdymo procesui gimnazijos vadovui siūlo: arba skirti mokiniui papildomą darbą, arba kelti į aukštesnę klasę, arba palikti kartoti ugdymo programos;

15.2. mokiniui skiriant papildomą darbą, mokytojai Mokytojų tarybos posėdyje susitaria dėl galimos pakartotinio svarstymo dėl kėlimo į aukštesnę klasę ar palikimo kartoti ugdymo programos datos, papildomo darbo atlikimo trukmės, konsultacijų formų ir būdų, jų laiko, mokinio atsiskaitymo datos, atsižvelgia į mokinio tėvų (globėjų/ rūpintojų) siūlymą ir kt.;

15.3. pakartotinai svarsto mokinio mokymosi pasiekimus, jei mokinio papildomas darbas buvo įvertintas nepatenkinamu įvertinimu arba praėjo nustatytas laikas, kada mokinys turėjo atsiskaityti (atlikti papildomą darbą). Išklauso mokinio tėvų (globėjų/ rūpintojų) pageidavimą ir teikia siūlymą gimnazijos vadovui.

16. Sprendimą dėl papildomo darbo skyrimo mokiniui, jo kėlimo į aukštesnę klasę ar palikimo kartoti ugdymo programą, atsižvelgęs į mokytojų siūlymą, ne vėliau nei paskutinė einamųjų mokslo metų darbo diena priima gimnazijos vadovas. Sprendimas įforminamas gimnazijos vadovo įsakymu. Su įsakymu klasės vadovas supažindina mokinio tėvus (globėjus/ rūpintojus).

17. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo baigiamosios klasės mokinys, turintis patenkinamus visų atitinkamos ugdymo programos dalykų, nurodytų ugdymo plane, mokinio individualiame ugdymo plane, metinius įvertinimus, o pagrindiniame ugdyme ir atlikęs socialinę pilietinę veiklą, į aukštesnę klasę nekeliamas, jis laikomas baigusiu atitinkamą ugdymo programą.

18. Pradinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, turintis bent vieno dalyko nepatenkinamą metinį (po papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimą, paliekamas kartoti ugdymo programos pradinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje.

19. Pagrindinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, turintis bent vieno dalyko nepatenkinamą metinį (po papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimą, paliekamas kartoti ugdymo programos pagrindinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje. Nenorintis kartoti visų tos klasės ugdymo programos dalykų programos gali mokytis tų ugdymo programos atskirų dalykų, kurių metinis įvertinimas nepatenkinamas, savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma ir atsiskaityti.

20. Vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, tik dėl svarbių, gimnazijos vadovo pateisintų priežasčių (pvz., ligos) einamaisiais mokslo metais nutraukęs mokymąsi, kitais mokslo metais gali mokytis pagal tą pačią ugdymo programos dalį (kartoti tos klasės ugdymo programą) arba tęsti nutrauktą mokymąsi.

21. Vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, turintis bent vieną nepatenkinamą dalyko metinį (po papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimą, nepaliekamas kartoti ugdymo programos vidurinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje. Asmuo gali mokytis tų ugdymo programos atskirų dalykų, kurių metinis įvertinimas nepatenkinamas, savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma ir atsiskaityti.

22. Jei mokinys kartoja visą mokslo metų ugdymo programą antrus metus, jo turimi tos klasės (mokslo metų) dalykų metiniai įvertinimai laikomi negaliojančiais.

 

VII SKYRIUS

 INDIVIDUALIOS PAŽANGOS STEBĖSENA

 

23. Mokinys, bendradarbiaudamas su mokytoju, renka ir kaupia visus atsiskaitomuosius darbus, kurie yra saugomi dalyko mokytojo kabinete.

24.  Kartą per mėnesį klasės valandėlės metu 1-4 kl. mokiniai savo individualią pažangą vertina VIP lape (priedas Nr. 1) 3-im spalvomis („Šviesoforas“ įsivertinimo metodas).Kiekvienas individualiai įsivertina mokymąsi, neformaliąją veiklą ir socialinius įgūdžius pagal vertinimo kriterijus-teiginius.

25. Mokytojai ugdymo proceso metu  nuolat stebi mokinį, pasirinktu būdu fiksuoja individualią pažangą, analizuoja rezultatus ir mėnesio pabaigoje užpildo vaiko individualios pažangos vertinimo lapus, o pusmečio pabaigoje VIP lape  įvertinami ugdymo pasiekimai lygiais (priedas Nr. 2).

26. Pusmečio pabaigoje mokytojai su mokiniais aptaria individualią pažangą į(si)vertina sėkmės ir tobulintinas sritis, numato individualios pagalbos kryptis. Mokiniai kartu su tėvais pildo VIP lapą (priedas Nr.3).

27. Po kiekvieno atsiskaitomojo darbo 5-8 kl., I, II ir III-IV klasių mokiniai kartu su dalyko mokytoju  pildo individualios pažangos stebėjimo ir fiksavimo lapą ( 5-8 kl., I ir II kl. 4 priedas), (III ir IV klasės 5 priedas).

Punkto papildymas:

Po kiekvieno atsiskaitomojo darbo 5-8 kl., I-IV klasių mokiniai kartu su dalyko mokytoju  pildo individualios pažangos stebėjimo ir fiksavimo lapą (5-8 kl.,I-IV klasės 6 priedas).

Metodinės tarybos nutarimas 2019 m. gegužės 22 d. protokolas  Nr.4

28. Trimestro/pusmečio  pabaigoje 5-8, I, II kl. ir III,IV kl. mokinai planuoja ir įsivertina savo padarytą pažangą pagal atitinkamo trimestro/pusmečio sukauptų darbų ir vertinimų visumą ir ją apibendrina Individualios pažangos stebėjimo ir fiksavimo lape (5-8,I ir II kl. 4 priedas, III ir IV kl. 5 priedas).

Punkto papildymas:

          Pusmečio  pabaigoje 5-8, I-IV kl. mokinai planuoja ir įsivertina savo padarytą pažangą pagal atitinkamo pusmečio sukauptų darbų ir vertinimų visumą ir ją apibendrina Individualios pažangos stebėjimo ir fiksavimo lape (5-8, I-IV kl. 6 priedas).

           Metodinės tarybos nutarimas 2019 m. gegužės 22 d. protokolas Nr. 4.

           29. Mokytojas skiria dalį atsiskaitomojo darbo analizės pamokos Mokinio individualios pažangos stebėjimo ir fiksavimo lapui pildyti.

 

VIII    SKYRIUS

TĖVŲ (GLOBĖJŲ/ RŪPINTOJŲ) INFORMAVIMAS

 

30. Informaciją apie mokinio pasiekimus, lankomumą pateikia klasės vadovas, mokinį mokantys mokytojai bei, esant reikalui, pavaduotojas ugdymui.

31. Informacija apie mokinio pasiekimus, lankomumą tėvams (globėjams/ rūpintojams) pateikiama elektroniniame dienyne.

32. Klasių vadovai informuoja mokinių tėvus (globėjus/ rūpintojus),  neturinčius galimybės prisijungti prie elektroninio dienyno, kartą per mėnesį, pateikiant pažangumo ir lankomumo ataskaitas apie mokinių pasiekimus.

33. Iškilus mokymosi, lankomumo, elgesio ar kt. problemoms, tėvai (globėjai/ rūpintojai)  informuojami įvairiais būdais: skambinant, individualiai kalbantis, rašant žinutes elektroniniame dienyne, lankantis namuose, kviečiant dalykų mokytojus.

34. Pasibaigus trimestrui/ pusmečiui klasių vadovai su pažangumo ir lankomumo suvestine pasirašytinai supažindina  mokinių, turinčių nepatenkinamus įvertinimus, tėvus.

35. Su direktoriaus įsakymu dėl mokinio papildomų darbų skyrimo ar palikimo kartoti ugdymo programą klasės vadovas per 3 darbo dienas raštu pasirašytinai informuoja mokinio tėvus (globėjus/ rūpintojus).

36.  Klasės vadovai organizuoja klasės tėvų susirinkimus ne rečiau kaip 3 kartus per metus. Klasės vadovai susirinkimus veda švietėjiškomis temomis. Aptariami klasės mokinių mokymosi pasiekimai ir individuali pažanga, mokinių elgesys, savivalda. Reikalui esant į susirinkimus kviečiami gimnazijos administracijos atstovai, dalykų mokytojai ir kiti specialistai.

37. Administracija organizuoja Visuotinius tėvų susirinkimus-koncertus ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Tėvams (globėjams/ rūpintojams) pateikiama veiklos ataskaita, aptariami aktualūs klausimai. Informacija apie mokinių pasiekimus, egzaminų rezultatus, savivaldą, olimpiadų, konkursų, varžybų rezultatus pateikiama lankstinukuose. Organizuojamos paskaitos pedagogikos, psichologijos, psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos ir kt. klausimais.

38. Administracija vieną kartą per mokslo metus organizuoja Tėvų dienas, kuriose tėvai (globėjai/ rūpintojai) turi galimybę susitikti su jų vaiką mokančiais mokytojais, administracija, klasės vadovu.

IX SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

39. Aprašo įgyvendinimą koordinuoja direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

40. Kiekvieno dalyko mokytojai parengia savo dalyko vertinimo metodiką ir suderina metodinėje grupėje.

41. Su Aprašu dalykų mokytojai 2-8, I-IV klasių mokinius supažindina pasirašytinai mokslo metų pradžioje arba mokiniui atvykus mokytis.

42. Su Aprašu klasės vadovas mokslo metų pradžioje per pirmąjį tėvų susirinkimą supažindina tėvus.

43. Aprašu vadovaujasi visi mokytojai.

           44. Aprašas skelbiamas gimnazijos internetinėje svetainėje, dalykų kabinetuose.                      

 

___________________________________

 

 Atnaujinta Metodinėje taryboje 2018-12-06 protokolo Nr.2

27 ir 28 punktų papildymai atlikti Metodinėje taryboje 2019-05-22 d. protokolo Nr. 4

1 priedas

2 priedas

3 priedas

4 priedas

5 priedas

6 priedas

 

Projektai-Programos

Pamokų laikas

I.      8.00  -    8.45

II.     8.55  -    9.40

III.    9.50  -  10.35

IV.   10.45  - 11.30

Ilgoji pertrauka

V.    11.50  - 12.35

VI.   12.45  - 13.30

VII.  13.40  - 14.25

VIII.  14.35 - 15.20 

Vainuto gimnazija facebook'e